Augti su tėvu ar mama, priklausomu nuo alkoholio, dažnai reiškia augti nuolatinėje įtampoje. Vaikas nežino ko tikėtis – ramybės ar chaoso, artumo ar atstūmimo. Nors kūnas auga, o vėliau ir fiziškai palieka šeimą, vidinė būsena dažnai lieka panaši kaip vaikystėje – budri, sauganti, nuolat pasirengusi reaguoti. Tokia patirtis būdinga suaugusių alkoholikų vaikams (SAV). Jie vadinami taip ne dėl to, kad tėvai vis dar geria, o dėl to, kad viduje dažnai lieka vaikas, kuris anksti išmoko prisitaikyti, bet nebuvo saugiai išgirstas. SAV – ne diagnozė. Tai tam tikra vidinė realybė, susiformavusi disfunkcinėje šeimos sistemoje. Nenuoseklus tėvų elgesys ir emocinės patirties stoka dažnai palieka gilų įsitikinimą: su manimi kažkas ne taip, lydimą gėdos ir kaltės.